Ar esate girdėjusios apie prolapsą? Paprašėme gydytojos akušerės ginekologės doc. med. m. dr. Kristinos Jarienės pasidalinti apie tai, kas yra prolapsas, kokie rizikos veiksniai, simptomai ir gydymas.

Prolapsas yra dubens organų slinkimas, kuris gali prasidėti po gimdymo, senstant ar tiesiog susilpnėjus dubens dugno raumenims. Gali pasislinkti arba iškristi šlaplė, gimda, tiesioji žarna, makštis, šlapimo pūslė.

Pagrindinis prolapso rizikos veiksnys – natūralus gimdymas (rizika didėja didėjant gimdymų skaičiui), tačiau genetinis polinkis čia itin svarbus. Paveldėtos ar įgimtos audinių savybės daro juos jautresnius kitų rizikos veiksnių įtakai. Taip bandoma paaiškinti, kodėl panašūs rizikos veiksniai skirtingoms moterims sukelia nevienodus pažeidimus.

Sveikos moters dubens organai yra apsaugoti nuo nuolatos ar epizodiškai veikiančių krūvių, prisitaiko ir lieka reikiamoje padėtyje, tačiau palaikomąją sistemą nuolat veikia net ir kasdieniai veiksniai, tokie kaip didesnis fizinis krūvis keliant, bėgant, šokant, stanginantis, epizodinis pilvo ertmės slėgio padidėjimas kvėpuojant, kalbant ar juokiantis ir net žemės trauka moteriai stovint.

Yra išskiriamos 4 prolapso stadijos. Tačiau prolapsas dažniausiai pastebimas vėlyvesnėse stadijose, kai slenkantys dubens organai prasiveržia pro makštį. Reguliarūs vizitai pas ginekologą gali padėti nustatyti besimptomį prolapsą.

Prolapso simptomai

Gali būti jaučiami šie prolapso simptomai:

• Pradedamas jausti arba apčiuopiamas darinys tarpvietėje (pagrindinis simptomas) - pradžioje prausiantis, stanginantis, o vėliau atsiranda diskomfortas vaikštant, sėdint.
• Apsunkintas šlapinimasis, gali atsirasti nevisiško pasišlapinimo jausmas (labai dažnai).
• Šlapimo nelaikymas (dažnai).
• Tuštinimosi sutrikimai (retai), nevisiško pasituštinimo jausmas, išmatų nelaikymas.
• Kraujavimas iš makšties (retai).
• Lytinių santykių diskomfortas.
• Skausmas kryžkaulyje, ypač pastovėjus, po sunkios dienos (retai).

Prolapso gydymas

Gydymas parenkamas individualiai, įvertinus amžių, simptomus, fizinį aktyvumą, gretutines ligas, pacientės prioritetus. Simptomų nesukeliantis prolapsas negydomas. Kai yra simptomai, rekomenduojama pradėti nuo konservatyvių priemonių:

• Gyvensenos ir mitybos korekcija;
• Dubens dugno raumenis stiprinantys pratimai;
• Vietiniai estrogenai, nustačius makšties gleivinės atrofiją;
• Makšties pesarai: žiedai, diafragmos ir kt.

Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas operacinis gydymas.

Kas svarbu turint prolapsą?

Kineziterapeutė, dubens dugno specialistė Vaiva Bertašiūtė rekomenduoja dubens dugno raumenų sveikata pradėti rūpintis dar prieš gimdymą, o dar geriau - prieš planuojant nėštumą. Dubens dugną svarbu stiprinti visapusiškai, pradedant nuo taisyklingo kvėpavimo.

Specialistė dalinasi, kas yra svarbu turint prolapsą:

1. Turėti kuo geresnius tuštinimosi/šlapinimosi įpročius. Vengti vidurių užkietėjimo, naudoti kėdutę kojoms pakelti tuštinantis; nestumti šlapimo ar išmatų per jėgą ir kt.

2. Žinoti, kas yra vidinis pilvo slėgis, ir kaip atrodo jo kontrolė mūsų kūne kasdienybėje ir pratimų metu. Reikėtų vengti stumti slėgį į dubens dugną, kai kosėjame, čiaudėjame, šaukiame, juokiamės, sakome ilgus sakinius ir pan.

3. Suprasti, kada jaučiame simptomus, ir dirbti su tais konkrečiais judesiais ar situacijomis. Pvz., jei pradedame jausti sunkumą šuoliukų metu, reikia pradėti dirbti su dubens dugnu koordinuojant kartu su kvėpavimu, pamažu pridėti vis daugiau krūvio ir taip laikui bėgant progresuoti iki pačių šuoliukų.

4. Ne tiesiog vengti kažkokių judesių ir pratimų, o dirbti su ta variacija, kuri mūsų kūnui yra tuo metu priimtina ir nekelianti nemalonių simptomų. Juk gyvenime turime ir kelti daiktus (ar vaikus), ir bėgti, ir visaip kitaip judėti. Jeigu visoms šioms kasdienėms situacijoms treniruosimės ten, kur galime pilnai kontroliuoti savo kvėpavimą ir jam pasiruošti, šie judesiai laikui bėgant pasidarys vis lengvesni ir kūnas automatiškai žinos, ką daryti jų metu.

5. Suprasti, kad turint prolapsą, nereiškia, kad reikia daryti tik kėgelius. Sunkumas makštyje ar jausmas, jog kažkas iškris iš makšties, gali sukelti norą laikyti dubens dugno raumenis užspaustus, kas dar labiau pablogins situaciją. Todėl kartais (net sakyčiau - labai dažnai) ko labiausiai reikia - dirbti su dubens dugno raumenimis per jų atpalaidavimą ir per aplinkinius raumenis (vidines šlaunis, klubų mobilumą, sėdmenis).

6. Jeigu nėštumo metu ar iškart po gimdymo susergame ir daug kosėjame/čiaudėjame/vemiame, neignoruokime to, o bandykime sau padėti, kad tai kuo mažiau paveiktų dubens dugną. Mums gali padėti:

• geresnė kūno pozicija (pasilenkus į priekį gali būt lengviau kontroliuoti priekinę dubens dugno dalį),
• kvėpavimas - geras įkvėpimas būtinas kokybiškam iškvėpimui; kuo geriau mokėsime „įkvėpti į dubens dugną“, tuo daugiau amplitudės dubens dugno raumenys turės susitraukimui.
• dubens dugno treniruočių progresijos, kad raumenys vis geriau atlaikytų padidėjusį slėgį.  

7. Stresas gali būti labai didelis faktorius prolapso situacijoje. Jei po kažkiek laiko atsinaujina prolapso požymiai ar šlapimo nelaikymo problemos, gali būti kaltas didelis stresas mūsų gyvenime. Todėl streso kontrolė - dubens dugno atpalaidavimo ir kvėpavimo pratimai, meditacija ar psichologo terapija, gali būti naudingas įrankis prolapsui.

8. Dirbant su prolapsu, nesitikėkite linijinės progresijos, tai greičiau bus kelias su pakilimais ir nuosmukiais. Dažnai būna, kad žmogus savo gyvenime vis susitraumuoja tą patį kelį/klubą/petį ir pan. Sutraumuota vieta paprastai tampa silpnesniu kūno tašku, ypač jei buvo paskubėta su reabilitacijos procesu. Todėl ir su dubens dugnu ar prolapsu vienokia ar kitokia forma turėtumėme dirbti visą gyvenimą.

Tikros istorijos apie prolapsą

Trenerė Vaiva dalinasi keliomis istorijomis iš jos klienčių gyvenimo.

Istorija Nr. 1

„Anksčiau būdavo sunkumo jausmas stumiant vežimą (pvz., į kalną), keliant sunkiau ar net lipant laiptais, atrodydavo lyg makštis iškris. Net pilvą aptempiantj rūbą apsivilkus jausdavau spaudimą į dubens dugną. Nekalbu jau apie šuoliukus ar bėgimą. Pas tave sportuojant pradžioj po treniruotės kartais jausdavau spaudimą, tokį kaip spazmą dubens dugno raumenyse, po to praėjo. Tfu tfu tfu, nuo labai prastos savijautos sustiprėjau iki galėjimo bėgioti, nešti vaiką triratuke laiptais nejaučiant jokio diskomforto pilvo apačioje, makštyje. Ačiū tau už tai.“

Istorija Nr. 2

„Po pirmo nėštumo pradėjus rastis problemoms (nebegalėjau įsidėti menstruacinės taurelės, ji krito lauk, gimdos kaklelis ir viskas pasmuko), nežinojau, kas su manimi darosi, informacijos buvo labai mažai, dar mažiau, ką su tuo daryti ir kaip tai taisyti. Po ginekologo apžiūros nieko blogo nenustatė, sakė viskas čia gerai, o gerai nebuvo.... Po antro nėštumo jau diagnozavo prolapsą. O nėštumo metu paskutinį mėnesį labai išgąsdino pro makštį lauk šiek tiek išlindusi dalis gimdos kaklelio...“

3 pratimai, kai jaučiate sunkumą dubenyje ar makštyje

Moterų trenerė Vaiva dalinasi keliais pratimais, esant sunkumo, spaudimo jausmui dubens srityje ar makštyje (spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte video):

 

Taip pat labai svarbu į savo treniruotes įtraukti:

• kvėpavimą ir giliųjų raumenų treniravimą;
• rotacinius pratimus;
• klubų mobilumo gerinimą ir stiprinimą;
• dubens dugno ir sėdmenų atpalaidavimą;
• nugaros raumenų stiprinimą.

Apie prolapsą vis dar gana mažai kalbama, todėl nedaug moterų žino, kas tai yra, kokie simptomai, juolab besimptomis prolapsas net nėra gydomas. Nesvarbu, ar dar tik planuojate nėštumą, ar ką tik pagimdėte, ar gimdėte prieš kelis ar keliolika metų, pasirūpinkite savo dubens dugno sveikata.